Paparčiai

Paparčiai – vieni seniausių augalų žemėje, išsiskiriantys įspūdinga, dekoratyvia lapija. Jie suteikia sodui natūralumo, žalumos ir struktūros. Paparčiai vertinami už gebėjimą augti pavėsyje, drėgnesnėse vietose, tačiau yra ir tokių, kurie puikiai jaučiasi saulėje ar akmenų soduose (pvz., Cheilanthes lanosa).

Pagrindinės savybės:
• Dauguma rūšių yra daugiametės, visiškai atsparios šalčiui.
• Aukštis priklauso nuo rūšies – nuo kompaktiškų (20–30 cm) iki didingų (1,5–2 m).
• Lapai – įvairių atspalvių žali, dažnai ažūriniai, išlieka dekoratyvūs visą sezoną.
• Nereikalauja daug priežiūros, ilgai auga vienoje vietoje.

Augimo sąlygos
• Dauguma paparčių mėgsta pavėsį ar pusiau pavėsį, derlingą, drėgną, bet pralaidžią dirvą.
• Kai kurios rūšys (pvz., vilnonasis papartis Cheilanthes lanosa) auga net saulėtose, akmenuotose vietose.
• Žiemai papildomos apsaugos dažniausiai nereikia.

Naudojimas sode

Paparčiai idealiai tinka:
• pavėsingiems gėlynams,
• natūralistiniams želdynams,
• po medžiais,
• prie vandens telkinių,
• alpinariumams (specialios rūšys).

Jie gražiai dera su astilbėmis, rodžiais, hostomis, bergenijomis, epimedžiais bei kitais pavėsio augalais.